Zuikiuola - Straipsniai

Raudonos vėliavėlės arba kada jau būtina kreiptis į logopedą

Wed, 30 Jun 2021 07:40:00 +0000

Raudonos vėliavėlės arba kada jau būtina kreiptis į logopedą

(straipsnis publikuotas 2021 m. balandžio mėn. žurnale "Tavo vaikas")

Jei ant kūdikio odos pamatome bėrimų – tuoj skambiname pediatrui. Jei vaikas vemia, viduriuoja – taip pat iškart skambiname gydytojui. Ir tai labai natūralu, juk tėvai, net ir prisiskaitę įvairios literatūros, straipsnių ar informacijos interneto forumuose, vis vien, dažniausiai, nerizikuoja sprendimo priimti patys ir gydytis savarankiškai. Kliaujamės specialisto, t.y. gydytojo, patarimais. O kaip atsitinka, jei trejų sulaukęs mažylis dar nekalba? Kalba nerišliai? Jei dvejų metukų vaikas neatsiliepia į vardą arba kalba tik kai nori, o prašomas pakartoti – užsirakina po devyniomis spynomis? Ar tada jau kreipiamės į logopedą?

Ar dar bandome palaukti ir žiūrėti, kaip bus toliau? Tam, kad nepraleistumėte svarbių momentų vaiko kalbos raidoje – pateikiu “raudonas vėliavėles”, jei situacija Jums artima ar net labai gerai pažįstama – nebelaukite ir kreipkitės pagalbos.

nuotraukų šaltinis: pixabay.com

Pusantrų metų…

… vaikas neatsiliepia į vardą

Jeigu mažylis neatsiliepia į vardą, kitus aplinkos garsus, garsius trinktelėjimus – galime įtarti klausos

problemas, raidos sutrikimus. Kuo anksčiau atpažįstama problema – tuo lengviau galime ją spręsti,

mažinti ar visai ištaisyti pasėkmės.

… nenori kartoti garsų, nemėgdžioja gyvūnų garsų

Jeigu Jūsų mažylis nelinkęs atkartoti, daugiau mėgsta tylėti, klausytis, tai nebūtinai rodo kalbos

sutrikimą. Gal sulėtėjusią kalbos raidą. Vis dėlto, kiek yra skirtingų vaikų, tiek ir skirtingų atvejų.

Norėdami plėtoti kalbos raidą – turėtume padėti vaikui suaktyvinti atkartojimo įgūdžius arba rasti

priežastį, dėl ko vaikas kartoti nelinkęs. Plačiau apie tai pakomentuoti galės būtent logopedas.

…nesupranta prašymų (niam niam, ateik, išsižiok ir pan)

Šis momentas išduoda, kad gali strigti mažylio kalbos suvokimas. Tik pasitarę su specialistu žinosite, ar dėl to reikėtų nerimauti, ar, vis dėlto, pakaks atlikti nurodytų užduočių namuose ir taip savarankiškai ugdyti mažylio įgūdžius, plėsti žodyną, ugdyti suvokimą.

… nemėdžioja gestų (pvz. ate ate, duok penkis), neatkartoja veiksmo (ploti, belsti ir pan.)

Vaikas nenori kartoti žodžių. Ar jis nori atkartoti veiksmą? Tai kelias, kurį turi praeiti Jūsų tuoj

dvimetukas, jei nori mokytis kalbėti ilgesniais, nei vieno žodelio sakiniais. Gal stringa smulki motorika?

Vėlgi, tik specialistas Jums pakomentuos vaiko elgesį ir atsakys, ar toks veiksmų nekartojimas kelia

problemų, ar, dar galite laukti ir skatinti atkartojimus namuose. Specialistas tikrai parodys, kokie

žaidimai tiks būtent Jūsų atveju.

… nesidomi žaislais

Apskritai, vaikų smalsumas yra genetiškai užkoduodas, įprastai jo nereikia skatinti ar kitaip versti vaiką išsiaiškinti, kad slepiasi dėžutėse, stalčiuose ar lentynose. Tad jei pastebite, kad vaikas pasyvesnis, nesidomi žaislais arba domisi tik specifiniais (specifinis gali būti ir žaidimas, pvz. rikiavimas), vertėtų pasikonsultuoti su specialistu.

… nereaguoja į garsus, neatsisuka į garso pusę

Kaip ir su vardu, taip ir su garsais, refleksiškai atsisukame į tą pusę, iš kurios sklinda garsas. Kur garsiai sudužo lėkštė ar kas paskambino į duris? Ten pasukame ausį. Jeigu matote, kad vaikutis nesidomi garsais ir į garso pusę neatsisuka, galime įtarti klausos ar raidos sutrikimą. Būtinai pasitarkite su specialistais.

Dvejų metų vaikas…

... nesako dviejų žodžių junginių

Kad būtų paprasčiau suprasti, ar vaiko kalba vystosi tinkamai, savikontrolei vertinkite taip: vieneri metai – vienas žodis, dveji metai – du žodžiai, treji metai – trys ir t.t. Vadinasi, jei vaikutis, sulaukęs dvejų dar nesako tokių junginių: “mama duok”, “noriu apapa”, “duok gerti” ir panašių frazių, tai gali būti raudona vėliavėlė dėl kalbos raidos sulėtėjimo. Dar kartelį pasikartosiu, kiekvienas vaikas individualus ir kalbos raida taip pat, tad geriausia yra tartis su specialistais ir gauti rekomendacijų tolesniam darbui, arba, jei yra būtinybė, dirbti kartu su logopedu.

… nerodo prašomų daiktų (paveikslėlių, kūno dalių)

”Parodyk, kur katė. O kur šuo? O kur namas? Va, namas! Puiku!” – taip ir panašiai mokome kalbos ir

suvokimo mažylius. Nebūtinai knygutėse, juk ir aplinkoje, kieme galime žaisti tą patį žaidimą. O jeigu

dvejų sulaukęs vaikutis neklauso ir nerodo prašomų paveikslėlių ar daiktų? Tada reikėtų sunerimti. Gali būti, kad mažylio pasyvus žodynas dar nėra pakankamas, kad jis galėtų Jums parodyti tinkamą paveikslėlį, gal jam sunkiau su kalbos suvokimu, gal jis prasčiau girdi? Atvejų yra įvairių. Geriausiai Jums į tai atsakys ir situaciją pakomentuos specialistas.

… nerodo pirštuku

Įprasta, kad nemokėdamas kalbėti vaikutis imasi piršto, ir visur vedžioja tėvus ir tuo pirštu rodo, ko jam reikia, ir ką jam paduoti. O jei nerodo pirštu ir niekaip nesugalvoja, kokios komunikacijos priemonės imtis? Pasitarę su specialistais tikrai rasite atsakymus, kodėl ir kaip vaikui galite padėti.

… nemėgdžioja aplinkoje matomų veiksmų

Mama verda valgyti? Mažylis irgi bando kažką maišyti puode. Mama tvarkosi? Žiūrėkit, tuoj ir mažylis žaidime imituoja siurbimą, šlavimą ar dulkių valymą. Šiuo mėgdžiojimo periodu labai patogu vaiką mokyti įvairių žodelių, garsų mėgdžiojimo, eilėraštukų ar pirštelių žaidinimų. Jeigu vaiko žaidime tokio kartojimo užuomazgų nematote, taip pat galite tartis su logopedu. Po konsultacijos gausite ne tik patarimų, bet ir platesnį kalbos vertinimą.

Nuo dvejų iki trejų metų vaikas netaria “K, G, V, F, T, D, P, B” garsų

Šie, lengvos artikuliacijos garsai, įprastai atsiranda ir atsipainioja iki trejų metų, mažyliui tyrinėjant savo kalbos padargus, žaidžiant garsais ir imituojant aplinką. Tai normaliai įvyksta iki trejų metų. Jei dar girdite “Tatė”, vietoje “Katė” arba “Dal” vietoje “Gal” – logopedo pagalba tikrai pravers. Žaidžiant įvairius artikuliacinius žaidimus, garselius nesunkiai gražinsite į vietas.

Trejų metų vaikas…

… kalba sava kalba

Kaip matote, iki trejų metukų, mažylis jau susikrauna nemenką kalbos bagažą: žodyną, motoriką, garsus, suvokimą. Tad jei mažylis vis dar neaiškiai šnekasi su šeimos nariais, bendrauja tik jam (arba dar mamai) suprantama kalba, reikėtų pasitarti su logopedu ir padėti vaikui aiškiai ir rišliai komunikuoti ir su kitais žmonėmis (vaikais darželyje, seneliais, draugais). Trejų metų vaikučiai tikrai turi daug ką papasakoti, paaiškinti ir išsiaiškinti, o sulėtėjusi kalbos raida užrakina labai daug durų.

… painioja skiemenis vietomis

Ne “Kamuolys”, o “Makalys”, ne “Kiškis”, o “Šiškis” ir kitokie mažųjų kalbos perliukai tikrai gali

prajuokinti ir didžiausią surūgėlį. Kad ir kaip mielai tai skambėtų, nereikėtų skatinti tokio netaisyklingo žodžių tarimo atkartojant “Makaliukas”. Priešingai, reikėtų kartoti taisyklingą variantą. Jei mažyliui vis tiek sunkiai sekasi atkartoti žodį taisyklingai, kaip ką tik išgirdo tėvelius sakant, pasikonsultuokite su logopedu dėl girdimojo vaiko suvokimo lavinimo ir ugdymo.

… kalba negramatiškais sakiniais

Daugelis gramatinių netaisyklingumų yra labai tikėtini būtent iki vaikui sulaukus trejų, trejų su puse. Jau vėliau, derinti daiktavardį su būdvardžiu ar skaitvardžiu (graži katė, didelis pilvas, dvi vazos, du šunys ir pan.) tikrai turėtų be vargo. Jeigu vaikui sekasi sunkiau – nedelskite ir pasikonsultuokite su logopedu.

… kalbėdamas liežuvį laiko tarp dantų

Manote, kad tai išaugama? Anaiptol. Tai ne tik neišaugama, bet dar ir stipriai gadina taisyklingą vaiko sukandimą. Tarpdantinė liežuvio pozicija išduoda apie silpnus liežuvio ar artikuliacinius raumenis, galimai silpną smulkią motoriką. Šis sutrikimas ne išaugamas, o taisomas koreguojant liežuvio padėtį ir stiprinant raumenis. Ir tik kartu su logopedu.

Link ketverių dar negirdite garsų “Š, Ž, Č, L, S, Z”

Šie garsai jau sunkesnės artikuliacijos, tačiau, jei vaikas sulaukė ketverių metų, o minėti garseliai išėję iš rikiuotės – padėti gali aktyvios artikuliacinės mankštos, siekiant išmokyti taisyklingos liežuvio ir lūpų padėties, foneminės klausos lavinimas bei logopedo, tėvų ir vaiko bendradarbiavimas, sustatant viską į vietas.

Vaikas kalbėdamas užstringa, tęsia garsus, girdite pasikartojančius skiemenis, ar ilgas tylos pauzes

Arba kitaip – jei girdite vaiką mikčiojant. Jaunesniame amžiuje pradėjus korekcinį darbą, galima stirpiai sumažinti užsikirtimus, išmokyti vaiką kontroliuoti kvėpavimą, tarimą ir kitų korekcijos paslapčių. Reikėtų paminėti, kad padėti gali ne tik logopedas, bet ir neurologo bei psichologo komanda. Jeigu Jūs turite kitų nusiskundimų, klausimų ar neaiškumų, drąsiai kreipkitės į logopedą konsultacijai, anksčiau suteikta pagalba vaikui gali stipriai sumažini ar visiškai ištaisyti esamą sutrikimą, nepaliekant liekamųjų reiškinių vėlesniam laikui.

Daugiau apie mikčiojimą ankstyvame amžiuje galite skaityti čia.

5 kalbos ugdymo žaidimai, padedantys vaikams išmokti kalbėti

Wed, 01 Jul 2020 10:09:00 +0000

Jau nusprendėt susėsti su vaiku draugėn ir imtis darbo, mokytis kalbėti? Mm... O tai nuo ko pradėti? :) Kad kankintų mažiau klausimų ir daugiau būtų darbo, prašau: žaidimai, vienas kitą papildantys ir visi ugdantys. Žodyno plėtimą, įvardinimą, kartojimą, sakinio formavimą, kalbos suvokimą, gesto mokymą, veiksmažodžių mokymą, smulkiosios motorikos ugdymą.... Visa tai, kas būtina tvirtam kalbos ir kalbėjimo pagrindui sudaryti.

1. Įvardinimas

2. SUVOKIMO UGDYMAS

3. GESTAS, IMITACIJA IR VEIKSMO ATKARTOJIMAS

4. KARTOJIMAS, SAKINIO FORMAVIMAS

5. ĮVARDINIMAS IR SMULKIOJI MOTORIKA

Sėkmės žaidžiant, augant ir mokantis kalbėti :).

Viktorija B.

Garsų minkštinimas, suvokimas ir artikuliacija

Thu, 18 Jun 2020 06:30:00 +0000

Lengviausia „minkštinimą“ ir garsų keitimą pastebėti žmogui kalbant, galim girdėti kažką panašaus į: „liabas, siandien buvo liabai griazi diena“. Kodėl taip vyksta? Dėl ko taip dėliojasi kalbos padargai ir kaip galime padėti?

nuotrauka: udel.eu "The senses - A Primer"

Pirmiausia, reikėtų žinoti KODĖL.

Visas žmogaus kūnas yra sudarytas iš raumenų, veidas, burna ir liežuvis – nėra išimtis. Dėl ko vaikus mokant tarti garsus taip dažnai prireikia atlikti artikuliacines mankštas? Dėl ko žmones po insultų logopedai moko iš naujo atlikti artikulaicinis judesiu? Todėl, kad veido raumenys taip pat turi „sportuoti“ ir „įvaldyti“ daugybę judesių. Viso to tikslas – aiškus ir sklandus kalbėjimas. Taisyklinga liežuvio padėtis negali atsirasti savaime, jei nėra pakankamai išdirbtas raumuo. Jis turi būti „išmokytas“ įsitempti ir atsipalaiduoti, girdėdamas tam tikrą garsą.

Čia jau kyla dar vienas klausimas: o kaip suvaldyti tą procesą, kada liežuviui atsipalaiduoti, o kada įsitempti?

Šį procesą reguliuoja smegenys, kalbos centrai ir gaunami nerviniai impulsai. Ausis „pagauna“ garsą (pvz. Š), signalas siunčiamas į kalbos centrus, garsas suvokiamas (š) ir signalas siunčiamas toliau į artikuliacinį aparatą, suformuojami artikuliaciniais judesiai ir tariamas garsas „š“. Jeigu šioje sistemoje turime spragų – galime išgirsti „s“, „ž“ ar net „t“. Priklauso nuo kalbos sutrikimo, arba, kitaip sakant, kurioje ankščiau aprašytos sistemos vietoje turime spragą. Kadangi pradėjau apie garsų keitimą ir minkštinimą – čia ir išsiplėsiu: proceso eigoje „GARSO SUVOKIMAS“, atitinkamas garsas buvo suvoktas netaisyklingai (pvz. vietoje „š“ ištartas „s“), būtent dėl to artikuliaciniai judesiai buvo netikslūs, nei jei vaikas ir geba pakelti liežuvį ir ištarti „š“ atskirai, izoliuotai.

Kaip taisyti tokią situaciją?

Mokyti suvokti garsą. Žmogaus smegenys yra nesuvokiamo galingumo kompiuteris, kuris moka prisitaikyti, atsinaujinti ir reorganizuotis. Jeigu įmanomi net tokie sudėtingi procesai, ar galime išmokyti žmogų skirti garsus? Žinoma, galime. Tam pravers:

1. Skiemenavimas.

2. Garso išskyrimas garsų eilėje.

3. Garso išskyrimas skiemenų eilėje.

4. Garso išskyrimas žodžiuose.

5. Garsų diferencijavimas (kietas ar minkštas garsas; garsas S ar garsas Š; garsas R ar garas L).

6. Draugiškos aplinkos sudarymas, t.y. mamos/ tėčiai/ seneliai/ tetos kalbėdami paryškiname nedifencijuojamus garsus.

Kodėl tos logopedės taip aiškiai viską tarią, kodėl taip aiškiai viską artikuliuoja? Būtent todėl, kad atitinkamų kalbos centrų stimuliacijai reikalingi keli sensoriniai stimulai: rega, klausa, lytėjimas. Akys mato, kaip tariame garsą, akys mato, kaip juda lūpos, akys mato, kurioje vietoje formuojame garsą? Stimuliuojame akis. Ausys girdi, koks garsas tariamas? Aiškiai tariant stimuliuojame klausos centrus. O lytėjimas? Tarkime garsą „m“ ir prilieskime nosį, krūtinę, kaktą? Rezonuoja? Jaučiame. Suvokiame. Kuo daugiau stimulų – tuo greitesnis ir geresnis proceso suvokimas.

Visada galime aklai kliautis parašytomis tiesomis, tiesiog daryti taip, nes taip „patvirtina normose“, taip sakė kažkoks protingas žmogus, taip matėme per televiziją... Tačiau ar suvokiame to reikšmę patys? Kai suvokiame KODĖL, tuomet ir pritaikyti tą gudrų dalyką pasidaro labai paprasta.

Tad lieskime, jauskime, matykime, girdėkime ir suvokime.

Viktorija

KAIP VAIKAI MOKOSI KALBOS?

Tue, 12 May 2020 12:26:00 +0000

Ar prisimenate, kaip mokėtės užsienio kalbos? O gal kaip tik dabar bandote išmokti dar kokią naują užsienio kalbą? Paanalizuokime, kas vyksta šiame mokymosi procese:

- Ar pramokęs kelis žodžius iškart drįstate kurti sakinį ir mėginate susikalbėti?

- Gal jau viską suprantate, bet dar negalite pasakyti?

- Svarstote, gal reikėtų mokytis naudingomis frazėmis? O gal pradėti nuo daiktavardžių? O gal išmokti veiksmažodžių?

- Gal reikėtų pasižiūrėti filmą/ serialą/ filmuką ta kalba, kuria mokotės?

- Nieko nesuprantu, ką sako... gal reikėtų klausyti dainų tekstus?

- O gal išmokti mintinai kasdien po 10 žodžių?

Nuotrauka: https://learnenglishteens.britishcouncil.org/

Labai normalūs ir įprasti dalykai, kai kalbame apie save ir savo naujos kalbos lavinimo įgūdžius. Jie labai logiški, pagrįsti ir praktiškai veikia, lavina mūsų smegenis ir padeda joms prisitaikyti kalbėjimui be akcento, „atmušam“ ausį, kai jau reikia suvokti skirtingus dialektus, kai jau po truputį įsidrąsiname naudoti žinomus žodžius, mėginame sudaryti sakinius, rodos, ir tų žodžių atsiranda vis daugiau ir daugiau, ir kalbėti ta užsienio kalba darosi vis lengviau ir lengiau.

Žinote kur lenkiu? Lenkiu link vaikų. Perverskime visą situaciją kitaip: tarkime, kad kalbame apie vaikus, kurie sunkiau kalba, sunkiau mokosi kalbos, nenori kalbėti, viską supranta, tačiau negali pasakyti, iš pradžių kartojo kartojo, paskui vat ėmė ir nebesakė nieko... Taip kaip dabar yra? Kai kalbame apie suaugusį žmogų – viskas aišku: savaime suprantama situacija, reikia dar pasimokyti naujų žodžių, išmokti dar porą frazių, pažiūrėti į žodyną, daugiau praktikuotis... Be abejo, negaliu lyginti situacijų 100 proc. ir išvesti lygios paralelės jau vien todėl, kad suaugęs žmogus jau turi bent vienos kalbos stiprų suformuotą pagrindą, gali ieškoti atitikmenų, parodyti ženklu, veiksmu ar gestu. Vaikui vienintėlis komunikacijos tiltas nekalbant yra „parodyti ženklu, veiksmu ar gestu“, todėl nereikėtų vengti DUBLIUOTI žodžio ir gesto.

Tai kaip su vaikais? Dar kartą peržvelkite teiginius viršuje, galvodami apie savo sunkiau kalbantį vaiką. Aš pamėginsiu atsakyti, KODĖL to reikia ir KAIP su tuo tvarkytis.

- Ar pramokęs kelis žodžius iškart drįstate kurti sakinį ir mėginti susikalbėti?

Visi galime jaustis nedrąsiai, nesaugiai, neužtikirintai vien todėl, kad kažkas verčia kažką daryti, o motyvacijos nėra. PASAKYK, PASAKYK, PAKARTOK, SAKYK, KO NESAKAI??? Ar motyvuoja? Vaikas tai sunertų rankas ant pilvo, arba apsisuktų ir dingtų į savo kambarį J O jeigu... Einame į lauka! Ką ausimės, batus (parodome), ar tapkes (parodome)? Batus! Imk BATUS! Kas čia? (BATAI!). Taip taip, „tapkės“ nelietuviškas žodis, bet jeigu vaikui sunku ir nedrąsu kalbėti, pasakyti „tapkė“ bus milijoną katų lengviau, nei „šlepetė“. Su laiku išmoks ir „šlepetė“.

- Gal jau viską suprantate, bet dar negalite pasakyti?

Šitą frazę „vaikas viską supranta, bet kažkodėl nenori kartoti“ girdžiu labai dažnai, kas, yra, iš esmės, neblogai, reiškia, kalbos suvokimas veikia (dar patikrinu, aišku), problema bus žodyno neaktyvumas. O kaip aktyvinti? Kalbėti! Užduokite daug klausimų, ypač apie tai, kas vaikui įdomu, ar tai žaislai, ar tai maistas, ar tai mašinos, kurias matote pro langą. Klauskite ir švelniai skatinkite vaiką NAUDOTIS tuo žodynu, kurį jis yra sukaupęs. Pvz. „Kieno čia mašina, tavo ar brolio?“, „Ką norėsi valgyti, bananą ar obuolį?“, „Nematau, kokia čia spalva, raudona ar žalia?“.

- Svarstote, gal reikėtų mokytis frazėmis? O gal pradėti nuo daiktavardžių? O gal išmokti veiksmažodžių?

Vaikai pradeda kalbėti daiktavardžiais, nes taip labai patogu ir lengvai gaunamas atgalinis ryšys, pasiekiamas komunikacijos tikslas ir šiaip jau viskas aišku: Mašina! Sulčių! Sausainį! Ir pan. Kai „pripildome“ daiktavardžių „stalčiuką“, imame veiksmažodžius ir būdvardžius. Palengva galime išgirsti ir „duok ledų“ arba „noriu kolos“ arba „supk dar“ ir pan. Frazės, kurios užkoduoja „motyvaciją“, norą gauti kažką, ko labai trokšti.

- Gal reikėtų pasižiūrėti filmą/ serjalą/ filmuką ta kalba, kuria mokotės?

Suaugusiam – įmanomas, realus ir veikiantis dalykas. Vaikui – nerizikuočiau ankstyvame amžiuje. Suaugusio žmogaus smegenys susiformavusios, vaiko smegenys dar formuojasi. Jūs žinote, kad akmuo kietas/ sunkus, o vaikui tai nauja. Pirmiausia reikia susipažinti su tikru pasauliu. Ir tik paskui galime tobulinti kalbą, suvokimą apie gėrį ir blogį, ugdyti visas kitas kalbos funkcijas, jei reikia, naudodami dirbtinį šaltinį. Daug efektyviau ir greičiau veikia gyvo žmogaus bendravimas, gyva komunikacija, nes: 1. Matome, kaip kalba 2. Girdime, kaip kalba 3. Matome, kaip elgiasi 4. Galime skaityti emocijas iš veido mimikų. Kitaip tariant, vienu metu sitmuliuojame daugiau nei vieną smegenų sritį, tai skatina aktyviai susidaryti naujas neuronines jungtis. Kaip tik toks ir tikslas.

- Nieko nesuprantu, ką sako... gal reikėtų klausyti dainų tekstus?

Labai neblogas būdas vaikams ugdyti girdimąjį suvokimą, foneminę klausą, atmintį. Pabandykite patys susikaupti ir paklausyti bet kurios, gerai žinomos, angliškos dainos. Paskui pasižiūrėkite, koks tos dainos tekstas. Ar viską išgirdote teisingai? Užsiėmimas vertas dėmesio, lavina smegenų veiklą, šiaip jau. Na, o vaikams „teksto tikrintoju“ turite būti Jūs – aiškiai artikuliuoti, pasakyti žodžius, kuriuos dainuoja. Leisti vaikui pačiam išgirsti tą tekstą dainoje, kurį Jūs sakote. Tada vėl dainuoti. Ir daug kartų kartoti.

- O gal išmokti mintinai kasdien po 10 žodžių?

Iš esmės toks mokymasis mintinai, pavadinkime jį „kalimu“, aktyvuoja trumpalaikę atmintį. Šitą aktyvuojame vaikams, kai sakome „sakyk mama“, sakyk „bananas“, sakyk „pelėda“. Gal ir pasakys, gal ir išmoks trumpam, o gal paskui nebesakys, nes bus nebeįdomu , nes nebus tam žodžiui praktinio pritaikymo. Kokia iš to nauda? Niekinė.

Kas savaitę išmokti eilėraštį būtų kur kas naudingiau J. Eilėraščiai aktyvuoja ilgalaikę atmintį, o iš eilėraščių galime mokytis frazių, žodžių, turtingos kalbos. Pradžioje, žinoma, rinkitės paprastus eilėraščius, su daug pasikartojančių žodžių: pvz. Tapu tapu tapu tapu, eina katinas be batų. MIAU! Paskui galėsit ir Donelaičio „Metus“ mokytis.

Daugiau patarimų, kaip mokyti mažuosius kalbos, galite rasti paspaudę nuorodą.

Sėkmės kalbos mokslo šalyje.

Viktorija Bartkevičienė

Mokome vaikus kalbėti: FAKTAI ir MITAI

Tue, 28 Apr 2020 17:32:00 +0000

„Man tai kaimynė sakė, kad iki 3-4-erių metų nėra ko sukti galvos, jei nekalba tas vaikas“, arba „taigi mankšteles padarykit artikuliacines, mano vaikui padėjo“, " pirštukus mankštinkit“, arba.... Na, čia gal jau patys galėtumėte pildyti kitais variantais. Jeigu aš būčiau dvejų-trejų metų vaiko mama, kuris niekaip nenori kartoti žodžių ir net nelabai domisi kalba, geriausiu atveju, parodo pirštu, tikrai išbandyčiau viską. Bet ar tikrai VISKAS yra reikalingas? Jūsų dėmesiui faktai ir mitai, dažniausiai pasitaikantys, kai kalbame apie nepradėjusį arba sunkiai pradedantį kalbėti vaiką.

„Iki 3-4 erių metų nesuk galvos, išaugs dar ir pradės kalbėti“

MITAS. Gal taip pasakė Jums kaimynė ir ramiai pateikė keletą pavyzdžių iš savo gyvenimo. O kas bus, jeigu taip neatsitiks, kaip sakė Jūsų miela kaimynė?

Kodėl negalime laukti iki tos 3-4-erių metų ribos? Smegenys, per tą laiką, siurbia informaciją kosminiu greičiu, priima ir apdoroja nesuvokiamą kiekį žinių, tai vienintelis toks laikas žmogaus gyvenime, kai smegenyse susidaro milijardai neuronų jungčių, o mes tiesiog neišnaudojame šito momento, leisdami įvykiams tekėti įprasta vaga. Vietoje to, kad stimuliuotume smegenų veiklą ir mokytume mažąjį žmogų naujų įgūdžių.

Taip pat reikėtų paminėti, kad įprasta kalbos raida tokia, kad iki 4-erių metų tęsiasi fiziologinis šveplavimas. Tai reiškia, kad iki to laiko (yra įvairių kalbos sutrikimų, dėl kurių taisyklingas garsų tarimas užsitęsia ir reikia logopedo pagalbos GARSŲ TARIMO taisymui), turėtų susiformuoti visų garsų tarimas. Jie formuojasi vaikui kalbant, klausant, tariant ir judinant, naudojant visus turimus kalbos padargus. Jeigu vaikas tik pradeda kalbėti, dėlioti žodžių junginius ar sakinius būdamas 4-erių, kokia bus tolesnė kalbos raida? Vėluojanti... Ir reikalaujanti labai daug darbo ir kantrybės.

Artikuliacinės makštos

MITAS. Artikuliacinės mankštos iš esmės nėra blogas dalykas, jos tikrai naudingos ir efektingos (kaip ir bet kuri mankšta, skirta bet kuriai kitai kūno vietai), siekiant suaktyvinti raumenų darbą, tikslinti garsų tarimą. Visgi tai nėra pirmoji „Greitoji pagalba“ nekalbančiam vaikui. Verčiau mankšteles palikčiau tolesniems etapams, kai jau reikalingas garsų tikslinimas: kai vaikas sako žodį, bet nesigauna taisyklingai, dėl silpnesnių artikuliacinių raumenų. Arba, jeigu jau galite mokyti tam tikrų atskirų garsų tarimo ir reikalingi tikslūs artikuliaciniai judesiai.

Smulkioji motorika

TIESA, TIESA, TIESA! Ne tik, kad reikia, bet ir būtina dirbti su pirštukais, tikslinti judesius, piešti, vedžioti, spalvinti, dažyti, glamžyti, lankstyti, kaišioti, klijuoti ir visa kita, ką galime žaisti, siekdami išlavinti pirštukų judesius. Apie smulkiąją motoriką ir jos naudą jau rašiau, kiek ankščiau, straipsnį galite rasti paspaudę nuorodą.

Neduok, kol nepasakys

TIESA/ MITAS. Tokį būdą mokyti kalbos girdėjau ne kartą, tikrai žinau, kad jį naudoja ir naudoti siūlo specialistai. Turite žinoti, kad vaikas užsiims bet kokia veikla tik tada, jei turės motyvacijos. O jeigu vaikas negali pasakyti „duok man obuolį“/ „noriu obuolio“, o Jūs vis tiek neduodate jam to obuolio, nes tokia sistema, kad duosite obuolį tik išgirdus frazę, kokia tada motyvacija? Jau matau susuktą vaiko nosį ir surauktus antakius, sakančius „nieko aš tau nesakysiu“, arba rėkimą iki nugriuvimo :) . Tokio varianto alternatyvai siūlyčiau pradėti nuo paprasto žodžio „duok“, „noriu“, „šitą“ ir gesto naudojimu (sako ir rodo mama, o ne vaikas). Palegva su pagalba mokykite įsitraukti ir vaiką (kuo daugiau kartų kartosite, tuo lengviau bus pakartoti vaikui). Gesto naudojimas kartu su žodžiu veikia kaip tiltas – komunikacija gestu įgauna prasmę, nes vaiką kiti pradeda suprasti, ugdote smulkiąją motoriką, suvokimą (aš padariau gestą – gavau, ko noriu), paskui pasakyti „duo“ arba „no“ pasidaro ne taip jau sudėtinga. Atsispyrus nuo gesto, einate prie „duo“, tada galite pridėti ir „ma“. Štai ir sakinys – duok man. Nepamirškite džiaugsmo ir smagumo visame mokymosi procese :) .

Foneminės klausos ugdymas

TIESA! Čia kalbamu ne apie pirmojo garso nustatymą, skiemenų skaičiavimą, garso vietos nustatymą ar pan. Kalbu konkrečiai apie garsų atpažinimą. Kokį garsą skleidžia verdantis puodas? O čiulbantis paukštis? Kaip lyja lietus? O kaip beldžia į duris? Kiekvienas garsas turi garsažodį, tam veiksmui įvardinti. Laviname gebėjimą atpažinti aplinkos garsus - ugdome gebėjimą atpažinti kalbos garsus (raides). Įvardinkite garsažodį, kurį nesunku pakartoti, naudokite jį kartu su tikruoju žodžiu (bul bul bul – verda, puodas verda). Taip tobulinsite ne tik kalbą, girdimąjį suvokimą, bet ir vaiko žodyną.

Taip pat tinka ir ritmo plojimas ar beldimas pvz. žaidžiame būgną. „Ta ta ta“ (mušate būgną tris kartus) – vaikas turi atkartoti tikslų jūsų būgno ritmą. Pradėkite nuo paprastų ritmų ir užduotį vis sunkinkite. Ploti žodį skiemenimis siūlyčiau jau tolesniais etapais (reikia daugiau vaiko suvokimo).

Visai neseniai rengiau trumpą video pamoką apie tai, kaip mokyti vaikus kalbėti, pateikiau penkis nesudėtingus būdus tai padaryti namuose. Gal rasite dar ką nors, kas pravers šiame nelengvame ir kantrybės reikalaujančiame darbe.

Tad kantrybės ir kūrybingumo Jums,

Viktorija B.

Tarpdantinis sigmatizmas

Sun, 26 Apr 2020 16:35:00 +0000

Atvira burnytė, kvėpavimas pro burną, liežuvis tarp dantukų? Ypač juntame tariant žodžius su garsais „s“, „z“ ar „c“, gal net kartais tariant „T“, „D“ ar „N“? Ar kada pagalvojote, kokia žala daroma artikuliaciniam aparatui, minėtu būdu vaikui kalbant? Iš tiesų, šis sutrikimas reikalauja ir vaikų, ir tėvų, ir logopedų kantrybės bei nuolatinio darbo, siekiant ištaisyti tokį „ netinkamą įprotį“.

„Paslėpk liežuvį už dantukų“ – vienas paprastesnių būdų mokyti izoliuotą garsą "s" ar "z". Žinoma, tuo atveju, jeigu dantukai vietoje ir sąkandis dar nėra išsikreipęs. Daugiau darbo bus užtvirtinant taisyklingą garso tarimą, automatizuojant taisyklingą garso tarimą ir įtvirtinant jį spontaninėje kalboje. Įprastai pradedame nuo skiemenų, tuomet pereiname prie žodžių, žodžių junginių, sakinių, galiausiai eilėraščių ir savarankiškos kalbos. Savaime suprantama, procesas trunka kur kas ilgiau, nei perskaityti pastarąjį penkiolikos žodžių sakinį... :)

„O kiek laiko truksime“?, „O kada jau išmoksime?“, O tai kada jau gerai tars“? Ir aš visada to klausiu savęs ir vaikų... Tik ta proceso trukmė VISADA yra INDIVIDUALI, o tikslaus vieno laikmačio, tinkamo visiems, nustatyti nesigauna...

Atviras sąkandis. O kaip spręsti situaciją, jei įprastinio „paslėpk liežuvį už dantukų“ negalime taikyti, dėl nemažo tarpo, esančio tarp dantukų? Jis visai nepadeda mechaniškai užlaikyti liežuvėlio tinkamoje pozicijoje sukandus dantis. Vietos liežuviui išlįsti apstu. O jeigu priekinių dantukų apskritai trūksta? Tokiu atveju puikiai gelbėja kompetentingas ortodontas. Nebijokite kreiptis pagalbos: specialistas pakomentuos, kada ir kaip reikės taisyti esamą padėtį.

Silpnas liežuvio raumuo arba žemas liežuvio tonusas. „Silpnas“ liežuvis, kuris „makaluojasi“ po burną arba „lipa“ iš burnos, tariant anksčiau minėtus garsus, jaučiate seilių perteklių. Pastaruoju atveju būtina kreiptis logopedo pagalbos: logopediniai masažai, artikuliacinės mankštos, garso mokymas ir automatizavimas kalboje, pūtimo ir kiti pratimai, stprinantys artikuliacinio aparato būklę – taip sutrumpintai nusakyčiau darbą su mokiniu/ pacientu. Tik nuolatinis darbas, pastangos ir motyvacija padės pasiekti norimo rezultato.

Įprotis. Įprotis kramtyti ar nuryti atsispiriant liežuviu ne nuo dantukų (kaip turėtų būti įprastai), o nuo lūpų ir skruostų. Kalbėti su, tarp dantukų „tupinčiu“, liežuviu, esančiu lūpų linijoje, vietoje to, kad pastarsis būtų „prilipęs“ prie gomurio, kur jam ir vieta. Ką jau kalbėti apie tiesiog netinkamus „įpročius“, provokuojančius netaisyklingą liežuvio poziciją, pvz. piršto čiulpimas ar ilgas čiulptuko naudojimas. Šiuo atveju, į korekcijos procesą reikėtų įtraukti ir tėvus (juos apskritai yra gerai įtraukti į procesą), siekiant išorinės aplinkos kontrolės ir reikalingos disciplinos įdiegimo vaiko gyvenime. Tas be jokių abejonių prisidės prie korekcijos proceso logopedo kabinete ir vaiko psichologinės sveikatos bei motyvacijos.

Dar šis tas, ką būtinai turėtumėte žinoti, kad TARPDANTINIS SIGMATIZMAS NĖRA išaugamas ir NESUSITVARKO PATS. Vaikai užauga ir tampa suaugusiais žmonėmis su tuo pačiu sutrikimu (etikos sumetimais neįvardinsiu, bet dabartiniuose aukštuose politiniuose postuose sėdinčiųjų yra daugiau negu vienas ar du... ). Logopedas girdi netaisyklingą tarimą, o ortodontas mato išdarkytą sąkandį. Tad kuo ilgiau lauksite ir delsite koreguoti ir šalinti sutrikimą, tuo sunkiau bus jį taisyti ir atsikratyti to negailestingo „įpročio“.

Trumpus patarimus, kaip mokyti(s) tarti garso "S" tarimo rasite paspaudę nuorodą.

Su visa meile Jums,

Viktorija B.

Smulkioji motorika. Kas TAI ir kam TAI?

Thu, 16 Apr 2020 16:59:00 +0000

Turbūt, jei besčiau pirštu į bet kurį iš Jūsų, klausdama, kas ta smulkioji motorika, bemaž visi, net nemirktelėję pasakytumėt: „ kad čia pirštams reikalai, ir kad lavinti juos reikia tam, kad vaikas gerai kalbėtų. Ar kažkaip panašiai“.

Imkime kitą pavyzdį: kas galėtų pasakyti, kas yra sportas ir kam jis yra reikalingas? Na, savaime suprantama, net aš, didžiausia tinginė, pasakyčiau, kad sportuoti būtina tam, kad būtum sveikas, kūnui reikalinga apkrova, kad gerai jaustųmeisi, kad būtum net psichologiškai atsparesnis visokiom negandom. Ar kažkaip panašiai. Čia, kaip su sveika mityba, labai panašiai. Spėkite, kiek kartų savo gyvenime buvau nuėjusi į sporto klubą? Arba kiek sveikos mitybos receptų gyvena mano virtuvėje? Nulis. Atsakymas į abu klausimus. Nesididžiuoju, tik noriu sugretinti labai panašius dalykus, kaip ŽINOME ir NEDAROME.

Kad atliekamas veiksmas įgautų prasmę, turite žinoti:

- Iš pirštų galiukų nerviniai impulsai keliauja į galvos smegenis gabendami daugybę nervinių signalų – jų įvairovė labai svarbi kalbos motorinio centro formavimuisi.

- Jei vaiko rankų pirštų judesiai išlavėję, tai kalbos vystymasis dažniausiai atitinka amžių. Mokslininkai yra nustatę, kad lavinami sudėtingi rankų judesiai, teigiamai veikia vaiko kalbines galimybes.

- Mokslininkai teigia, kad dėl sutrikusių valingų ir nevalingų judesių reguliacijos nukenčia kalbos vystymasis. Taip pat pastebima, kad rankų raumenų motoriniai impulsai turi didelės reikšmės kalbinės motorikos formavimuisi.

- Lavinant pirštų motoriką, skatiname vystytis kalbą, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą, o kai kurie pirštų ir riešo judesiai susiję su aplinkos suvokimu, intelektine smegenų veikla.

- 3-7 metų vaikams pagrindiniai užsiėmimai, padėsiantys lavinti smulkiąją motoriką bei tinkantys ikimokyklinuko amžiui, - piešimas, rašymas, karpymas, smulkių detalių vėrimas, rišimas, pynimas, konstravimas, įvairių įrankių naudojimas. Taip pat lipdukų klijavimas, magnetinių detalių naudojimas specialioms magnetinėms lentoms ar knygelėms - puikus smulkiosios motorikos lavinimas. Labai padeda piešimas pirštais.

(Pagal Molėtų PPT).

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad smulkiosios motorikos sudėtingumas turi skirtis kiekviename amžiaus etape. Jeigu patiems mažiausiems pakanka suverti karoliukus, tai vyresniems nebijokime duoti žirklių, kirpti pagal linijas, suvedžioti sudėtingesnius labirintus, suvesti linijas pagal skaičius, vedžioti radžių pradmenis.

Tai kodėl su vaikais reikia piešti, spalvinti, karpyti, vedžioti linijas, ieškoti labirintų kelių, suvedžioti gyvūnų galvas ir kūnus...? Įdarbinkime, lavinkime, ugdykime smegenų centrus, užimkime pirštelius, rankas ir vaikų fantazijas. Žinokime, kodėl. Ir veikime. Veikime.

Viktorija

Nuo gimimo iki 1-erių metų

Wed, 01 Apr 2020 11:16:00 +0000

KASDIENĖ VEIKLA - KASDIENĖ KALBA

Pirmiausia, turite žinoti, kad patys mažiausi mūsų žemės gyventojai viską mokosi pažinti savo juslėmis. Absoliučiai viskas jiems yra NAUJA ir NEPAŽINTA. Būtent pirmaisiais gyvenimo metais labai svarbu leisti vaikui pažinti pasaulį SAVO PATIRTIMI: liesti, ragauti, užminti, nukristi... ir leisti tai pakartoti. Kaip galite padėti pažinti pasaulį?

ĮVARDINKITE. Pavadinkite tai, kas įvyko, įvardinkite daiktą, pasakykite KONKREČIAI tokį žodį, kuri vaikas galės išmokti. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, naudokite ir atitinkamą žodžių skaičių (iki 1-erių – garsažodis, vienas žodis, iki 2-ejų – vienas ar du žodžiai).

Kažkas nukrito – BUM, OI, O NE, NUKRITO, OI NUKRITO ir pan.

Valgom – NIAM NIAM, MMM, SKANU, KAIP SKANU, KOŠĖ, VALGAU ir pan.

Žaidžiam – OPA, METU, AUKŠTAI, GAUDAU, VA, ŽIŪRĖK, LĖLĖ, MEŠKA.

Prausiamės – TEŠKU TAŠKU, PLAUNU, NERIAM, SEMIAM, KARŠTA, ŠALTA, TRINU ir pan.

Labai paprasta veikla, labai kasdieniškos situacijos, labai paprasti žodžiai, labai lengva pakartoti, LABAI LENGVA IŠMOKTI IKI 100 ŽODŽIŲ.

DAINUOKITE. Dainavimas, muzika, ritmas – visa tai turi kur kas daugiau, nei galite įsivaizduoti: ugdo girdimąjį suvokimą, atmintį, žodyno plėtimą, jei dainelėje naudojate veiksmus – puikiai mokotės ir mėgdžiojimo. Dainuojant vaikams daug lengviau pakartoti, bent melodiją ar patikusį skiemenį. Kadangi patys mažiausi, kūdikėliai, dar tik kaupia visas žinias apie juos supantį pasaulį, apsiribokite vaikelio kūnu: dainuodami masažuokite pėdutes, pirštukus, kutenkite pilvuką dainuodami įvairius skiemenis: „puku puku pukuku, aš tave labai myliu“, „kuku, kuku, kur Nojus, kuku“, „tipu tipu tipu tap, tipu tipu tap tap tap“ (ir kopiate kūneliu savo pirštukais). Visada galite sugalvoti savo variantų, juk tik Jūs geriausiai žinote, kas Jūsų vaikučiui labiausiai patinka.

KLAUSYKITE. Jei tik atkreiptumėte dėmesį, kokia gausybė garsų mus supa... Per televiziją klausote laidos, čia pat verda puodas, vonioje tėtis prausiasi ir bėga vanduo, štai dar kažkas pabeldė į duris. Kiekvienas garsas turi savo vietelę mažo žmogučio galvoje. Tuos garsus, reikia išmokti atpažinti, pakartoti, atpažinti įvairioje aplinkoje. Kaip?

Atkreipkite vaiko dėmesį – kas čia? Girdi? (jeigu pavyksta, pakartokite tą GARSĄ, pvz. PABELSKITE RANKA).

Pakartokite garsą, naudokite GARSAŽODĮ – Tuk tuk tuk/ Bul bul bul/ Ššššš/ YYyUUUYYYUUU...

Įvardinkite – Kala/ Verda/ Bėga. Vanduo/ Sirena (Policija, gaisrinė).

Pakartokite viską dar kartą :).

Tikrai nėra būtina viską daryti būtent taip, kaip parašyta, žodis žodin, naudokite savo variantus pagal aprašytas gaires. Tegul mažųjų pasaulis būna pilnas naujų ATPAŽINTŲ dalykų.

Viktorija

Pasaka apie pelytę Simutę

Thu, 31 Oct 2019 11:00:00 +0000

Kartą, viename giliame urve gyveno maža pelytė, vardu Simutė. Gyveno ji su mama Pele ir tėčiu Pelėnu. Simutė buvo labai gera ir draugiška pelytė: mokėjo dalintis sūriu su kitomis pelytėmis, padėdavo mamai rinkti grūdelius, ir net lovytę mokėjo pati pasikloti.

Bet vieną dieną pelytei Simutei kažkas atsitiko:

- Nesiklosiu lovos! – tarė ji ryte.

- Nerinksiu grūdų! – tarė per pietus.

O kai mama pelė pakvietė Simutę praustis:

- Neisiu praustis! – šūktelėjo ji. O tada... parodė mamai LIEŽUVĮ...

- Varge tu mano... - kalbėjo Pelė mama, trindama akeles. – Kas gi atsitiko mūsų Simutei?

Simutė nuleido auseles, atbėgo pas mamą ir ją apkabino.

- Labai tave myliu, mamyte. Aš atsiprašau...

Mama paglostė Simutei galvytę, ausytę ir uodegėlę:

- Ir aš tave myliu, mano mažoji pelyte. Na, dabar jau einame praustis, gerai

- Neisiu praustis! – vėl ausis pastatė pelytė Simutė ir išsprūdo iš mamos glėbio. Ir tada dar kartą parodė mamai LIEŽUVĮ.

Mama pelė pasikasė vieną ausį su savo letenėle ir tarė:

- Žinai, Simute, jeigu labai daug kartų sakysi mamai „NE“, tu gali prisikviesti Neniukų nykštuką, kuris mažas pelyčių širdeles paverčia akmenukais... O tada išsineša į Neniukų šalį. Nejau ir tu nori ten pakliūti?

- Nenoriu! – piktai tarė Simutė.

- Gal verčiau susitaikykim ir keliaukime praustis, o tada skaitysime vakaro pasakėlę, ką manai?

- Nesiprausiu! – dar pikčiau suriko mažoji pelytė.

Netrukus įvyko netikėtas dalykas: viskas aplink ėmė suktis, suktis ir suktis, tada taip pat greitai sustojo, o priešais Simutę stovėjo Neniukų nykštukas, visas juodas, tik batai jo buvo žali.

- Koks čia neniukas mane kvietė? – prakalbo nykštukas.

- Tai aš... Tai yra ne aš. Aš nekviečiau. Aš ne... Tik nenorėjau praustis... – murmėjo pelytė.

- Ak, tai čia tu, pelyte Simute. Girdėjau tave daug kartų priešgyniaujant mamai ir tėčiui. Aš viską girdėjau ir viską skaičiavau. Dabar tu atvykai į Neniukų šalį ir aš tavo širdelę paversiu akmenuku.

- Ne! Aš nenoriu akmenuko... Noriu, kad mano širdelė mylėtų mamytę ir tėvelį. Nenoriu akmenuko...

- Na, juk mama tave įspėjo, kad dažnai priešgyniaudama ir sakydama „ne“, gali mane prisišaukti. Štai aš ir atsiradau.

- Bet aš noriu viską ištaisyti, aš noriu atsiprašyti... – beveik verkė mažoji Simutė.

- Hm, gerai. Jeigu tikrai nori, gali atsiprašyti, bet be to dar turėsi įvykdyti tris pažadus:

1. Visada klausyti mamos ir tėčio, ir nepriešgyniauti.

2. Gražiai paprašyti, jei ko nors nori.

3. Atsiprašius, nebekartoti negražių poelgių.

- Jeigu pažado nesilaikysi – sugrąžinsiu tave atgal į šitą šalį, o tada jau nebeišleisiu, ir širdelė tavo pavirs akmenuku. Ar tikrai pažadi laikytis trijų pažadų?

- Pažadu! Pažadu! Pažadu! – ir Simutė akimirksniu grįžo namo, apkabino mamą ir tėtį, ir nuo tada vėl buvo geroji Simutė, kuri laikėsi duotų pažadų.

Eilėraščiai garsų tarimo įtvirtinimui ir atminties lavinimui

Thu, 29 Aug 2019 11:47:00 +0000

Širšės

Skrenda širšės į namus,

Čia - per pievas ir laukus.

Šiaušia vėjas spernelius,

Kad greičiau pasiekt namus.

Šalikas

Šiltus šalikus tvirtai

Riša mamos ir vaikai,

„Šaltis joks nebebaisus,

Šitas šalikas – puikus“.

Šukos

Šitos šukos stipriai peša,

Mest atgal tokias į tašę,

Mano kasos tokios ilgos,

Šukos jas pavers į smilgas.

Šuniukas

Mažas šuniukas vaikšto lėtai,

Mažas šuniukas sėdi gražiai,

Mažo šuniuko nosis šalta,

Vizga iš džiaugsmo jo uodega.