Tikrai neblogai tas čiulptukas, užkišai burnytę ir viskas, ramu, vaikas žiūri į pasaulį.
Blogiausia, vis dėlto, kai jo reikia atsisakyti. Vienas stresas. Ir
mamoms, ir tėčiams, ir vaikams ypač. Bet juk reikia? Kada tinkamiausias
metas, žinoma, nusprendžia tėvai. Bet kartais ir jie tai sprendžia
labai, labai ilgai. Vaikui 2... 2,5... 3 ... 3,5... dar negana? Laikas
eina, burna , liežuvio padėtis, dantukai, sąkandis, KALBA formuojasi
pagal burnoje esančio silikono gabalėlį.
Įsivaizduokite, kaip jūs kalbėtumėt, jei burnoje būtų čiulpinukas.
Žiauriai nepatogu? O ar patogu Jūsų vaikui? Mes saugome vaikus visa
širdimi, saugome nuo visų įmanomų pavojų, ypač nuo nereikalingo
streso... Bet susiremti akis į akį su čiulptuku reikia nedelsti. Kada? - Kai vaikas po truputį pradeda sakyti pirmuosius žodžius. - Kai vaikas daugiau tyli, nei šneka, nes burna užimta. - Kai vaikas pradeda stipriai prisirišti prie tam tikrų jam artimų daiktų. Kada TIKRAI TIKRAI metas? - Jūsų vaikas jau kalba. - Jūsų vaikui daugiau kaip 3 metai. - Jūsų vaikui čiulptukas yra tik įprotis (žalingas). Kodėl TIKRAI TIKRAI reikia? - Čiulptukas stabdo natūralią kalbos raidą.
- Čiulptukas suteikia galimybę ne tik vaikui pabūti tyliai tada, kai
galėtų marmaliuoti liežuviu, burgzti lūpomis, seilėtis ar ką nors
kramtyti tyrinėdamas pasaulį, kartodamas garsus, kuriuos girdi. Visa tai
yra kalbos pradžia, kuriai čiulptukas užkerta kelią. - Čiulptukas formuoja netaisyklingą burnos, pliežuvio, lūpų padėtį, kuri vėliau tampa netaisyklingo garsų tarimo priežastimi. - Čiulptukas iškraipo vaiko sąkandį.
Dar kartelį pasikartosiu, sprendžia tėvai, ne specialistai. Tačiau jei
spręsti užtruksite – dar iki mokyklos teks apsilankyti logopedo
kabinete. Labai linkiu visies stiprybės, kantrybės ir sėkmės kovojant su
čiulptukais, kai ateina metas